- storoti
- ×storóti, -ója, -ójo (sl.) KŽ 1. tr. NdŽ stengtis gauti, parūpinti: Gera lakštingėlei gojely giedoti – jai nereikia arti, nei sėklų storoti LTR(Lb). | refl. tr., intr. J: Peržiem storójos arklio OZ51. Pats [kvailelis] nuėjo ugnies storótis BM145(Šd). Storokis, motynėl, sau dukterėlės, linų verpėjėlės, drobių audėjėlės NS333(Ppl). Karvelytė eina storotis, tai karveliukas tupi an kiaušinių Lb. 2. intr. rūpintis kuo, stengtis: Mums akysa liepsnoj ugnis, nerimst storojanti širdis RD211. | refl. KŽ: Išnumis storójas dėl savęs, tik ne dėl namo, kuriame gyvena JI609. Turėjau aš vieną tokį gerą žmogų, ans storójos dėl munęs Lk. Tas tai vis už kitus storójasi Slv. Reikia storóties, geriau primygt šiaudai [, dengiant stogą] Aps. Užsidirbo gerai storodamiesys DS288(Rs). \ storoti; išstoroti; pastoroti; prisistoroti; sustoroti
Dictionary of the Lithuanian Language.